Pourvu qu’elles soient doucesKondiĉe Ke Ili Estu dolĉaj
EJ ! ULO ! Via oblikva rigardo Estas neniom malĉasta Via panjo tro pugfrapis vin Via emo al reverso Estas neniel perversa Kaj via bebo ne estas ĉagrenita Via Kamasutro Ja estas centjara Mia Dio, kiel eksmode La plej bone En ĉi pejzaĝo Estas ami ambaŭflanke Via moŝto Neniam vi moviĝas ! Sen via kuseneto Por ĉiam mi estas Via ununura klaso Ĉio restas pagenda prezo Vi ekkrias Ha ! kaj Ho ! Post via prilaboro Kiam mia pantaloneto Stare kaj dorse Sen malkuraĝiĝi Nudigas viajn obsedojn Vi obstine prifajfas ĉion Sed kondiĉe ke ili estu dolĉaj De poeto vi nur enkapigas lunon De miaj rondaĵoj vi estas ellacigita ! Vi obstine prifajfas ĉion Sed kondiĉe ke ili estu dolĉaj De estetikulo vi nur konservis “stultan mienon” Ĉio belas se “viditas dorsflanke” ! Konsentite ! Ĉu prozo aŭ poezio Ĉio nur estas preteksto Vi ne devas senkulpiĝi Ĉu Muzo aŭ Egeria Miaj etaj sidvangoj Ne ĉesas vin inspiri Mi ekkrias Ha ! kaj Ho ! Mi neniam laciĝas Pro amo al frenezulo Ĉu oni ne atendu Ke juneco forpasu Kiom utilas kunpuŝiĝi ? Vi obstine prifajfas ĉion Sed kondiĉe ke ili estu dolĉaj De poeto vi nur enkapigas lunon De miaj rondaĵoj vi estas ellacigita ! Vi obstine prifajfas ĉion Sed kondiĉe ke ili estu dolĉaj De estetikulo vi nur konservis “stultan mienon” Ĉio belas se “viditas dorsflanke” !… Другие переводы Pourvu qu’elles soient douces. |
© RuMoHoR 2001—2014